"Mama, ar galiu daugiau laiko prie ekrano?"

Jei esate kaip dauguma tėvų, šis klausimas kelia prieštaringus jausmus. Viena vertus, ekranai užima vaikus; kita vertus, pernelyg daug pasyvaus žiūrėjimo siejama su neigiamomis pasekmėmis dėmesiui, miegui ir mokymuisi.

O jei laikas prie ekrano galėtų tapti mokymosi laiku?

Čia į pagalbą ateina interaktyvios pasakų knygos — ekranus paverčia kūrybiškumo, kalbos ugdymo ir įsitraukimo įrankiais.

Problema su pasyviu ekrano laiku 📺

Tradicinis laikas prie ekrano (TV, vaizdo įrašai, begalinis naršymas) – dažniausiai pasyvus. Tyrimai rodo, kad:

  • Vaikai iki 5 metų, kurie daug laiko praleidžia prie ekrano, dažnai patiria vėluojantį kalbos vystymąsi [Madigan ir kt., 2019]
  • Pasyvus medijos vartojimas siejamas su sumažėjusiu dėmesio išlaikymu ir silpnesniu vykdomosios funkcijos vystymusi [Christakis ir kt., 2004]
  • Foninis televizorius gali net sumažinti tėvų ir vaikų sąveiką bei žaidimo kokybę [Schmidt & Anderson, 2007]

Problema ne pačiuose ekranuose – svarbu, kaip jie naudojami.

Kodėl interaktyvus pasakojimas yra kitoks 📚

Kitaip nei pasyvus ekrano laikas, interaktyvios skaitmeninės pasakų knygos vaikus įtraukia aktyviai:

  • Vaikai spaudžia, renkasi ir reaguoja, tapdami dalyviais, o ne stebėtojais
  • Jie girdi žodžius prasminguose kontekstuose, o tai stiprina žodyną [Takács ir kt., 2015]
  • Jie ugdosi pasakojimo įgūdžius spėdami, perpasakodami ar formuodami veiksmo baigtį [Verhallen ir kt., 2006]
  • Dažnai jungiamas tekstas, vaizdas ir garsas, o tai padeda taikyti įvairius mokymosi stilius

Šis interaktyvus pasakojimas artimesnis aktyviam skaitymui su tėvu, nei tiesiog žiūrėti vaizdo įrašą.

Ką sako mokslas 🧠

Tyrimai parodė:

  • Vaikai, kurie naudojasi interaktyviomis pasakų knygomis, labiau praturtina savo žodyną nei tie, kurie susiduria tik su spausdintomis knygomis ar televizoriumi [Korat & Shamir, 2008]
  • Dialogiškas skaitymas (kai vaikai padeda kūrti istoriją) skatina supratimą ir kalbos įgūdžius [Whitehurst ir kt., 1988]
  • Asmeninės, pomėgiais paremtos istorijos padidina motyvaciją ir dėmesį sunkumų turintiems skaitytojams [Guthrie & Wigfield, 2000]

Trumpai tariant: kai vaikai įsitraukia į aktyvų pasakojimą, jie ne tik vartoją turinį – jie mokosi per jį.

Kaip naudoti StoryBookly išmanesniam ekrano laikui 🚀

Štai moksliškai pagrįstas būdas, kaip keisti ekrano laiką:

1 žingsnis: pasirinkite prasmingą turinį Rinkitės interaktyvias istorijas, o ne pasyvius vaizdo įrašus.

2 žingsnis: skaitykite kartu, kai įmanoma Bendras naudojimasis (tėvas + vaikas) stiprina supratimą ir ryšį.

3 žingsnis: leiskite vaikams vadovauti istorijai Klauskite, kas turėtų vykti toliau arba kaip galėtų jaustis veikėjas.

4 žingsnis: susiekite istoriją su tikru gyvenimu Istorijos temų siejimas su kasdienėmis patirtimis gilina mokymąsi.

Išvada 🌟

Ekranai niekur nedings – tačiau svarbu, kaip juos naudosime. Pakeisdami pasyvų žiūrėjimą interaktyviu pasakojimu, tėvai gali paversti ekrano laiką galimybe kalbos, kūrybiškumo ir ryšio augimui.

👉 Sukurkite savo pirmąją AI pasakų knygą su StoryBookly jau šiandien

Nes geriausias ekrano laikas skirtas ne blaškyti dėmesį – o įtraukti.

Nuorodos

[1] Madigan, S., Browne, D., Racine, N., Mori, C., & Tough, S. (2019). Association Between Screen Time and Children’s Performance on a Developmental Screening Test. JAMA Pediatrics. Read study

[2] Christakis, D. A., Zimmerman, F. J., DiGiuseppe, D. L., & McCarty, C. A. (2004). Early Television Exposure and Subsequent Attentional Problems in Children. Pediatrics. Read study

[3] Schmidt, M. E., & Anderson, D. R. (2007). The Impact of Television on Cognitive Development and Educational Achievement. In: Children and Electronic Media.

[4] Takács, Z. K., Swart, E. K., & Bus, A. G. (2015). Benefits and Pitfalls of Multimedia and Interactive Features in Technology-Enhanced Storybooks: A Meta-Analysis. Review of Educational Research. Read study

[5] Verhallen, M. J., Bus, A. G., & de Jong, M. T. (2006). The Promise of Multimedia Stories for Kindergarten Children at Risk. Journal of Educational Psychology. Read study

[6] Korat, O., & Shamir, A. (2008). The Educational Electronic Book as a Tool for Supporting Children’s Emergent Literacy in Low SES Families. Computers & Education.

[7] Whitehurst, G. J., Arnold, D. S., Epstein, J. N., et al. (1988). Accelerating Language Development Through Picture Book Reading. Developmental Psychology. Read study

[8] Guthrie, J. T., & Wigfield, A. (2000). Engagement and Motivation in Reading. In: Handbook of Reading Research. Read summary